Vilniaus miesto savivaldybė sostinėje planuoja atnaujinti konteinerių tinklą – įrengti 3651 požeminį konteinerį. Savivaldybės tarybos posėdyje jau svarstyta tokių konteinerių išdėstymo seniūnijose schema. Tuo tarpu viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių „VSA Vilnius“ tvirtina, kad šiems savivaldybės planams trūksta skaidrumo, proteguojamas vienas tiekėjas, kurio siūlomas sprendimas yra ir žemos kokybės, ir bent dukart per brangus.
„Praėjusių metų pabaigoje prie Vilniaus miesto savivaldybės „rubikoninės“ kilmės bendrovė „Ecoservice“ įrengė pavyzdinius požeminius konteinerius. Dabar šie konteineriai aktyviai pristatomi kaip de facto būsimas sprendimas visame Vilniuje, nors dėl jų parinkimo nebuvo skelbta jokio konkurso ir tai būtų neteisėta. Šie konteineriai taip pat aktyviai viešinami ir reklamuojami rinkiminėje Vilniaus mero A. Zuoko kampanijoje. Manėme, kad tai tik vienas iš rinkiminės kampanijos triukų, tačiau matydami, kad projektas stumiamas ir savivaldybės koridoriuose, konteinerių schema jau svarstoma savivaldybės taryboje, norime atkreipti visuomenės dėmesį ir paskatinti savivaldybę užtikrinti projekto skaidrumą. Juolab, kad savivaldybės nurodytos sumos, kurios reikalingos tokiam konteinerių tinklui įrengti, yra neadekvačiai didelės“, – sakė iniciatyvos už skaidrų verslą „Baltoji banga“ narės, bendrovės „VSA Vilnius“, direktorė Jurgita Petrauskienė.
Savivaldybė skelbė, kad vieno pademonstruoto konteinerio kaina – 4,63 tūkst. eurų, tad bendra suma į požeminių konteinerių tinklo sukūrimą siektų 16,9 mln. eurų. Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ atkreipia dėmesį, kad rinkoje yra žymiai pažangesnių įkasamų konteinerių, kurie savivaldybei atsieitų perpus pigiau.
„Mums, kaip ilgiausią patirtį turinčiai atliekų tvarkymo bendrovei, nerimą kelia tai, kad pademonstruotas sprendimas yra vienas primityviausių iš požeminių konteinerių, o skelbiama kaina, lyginant su panašaus tipo konteineriais rinkoje, labai didelė. Rinkoje matome galimybių savivaldybei įdiegti modernesnį įkasamų konteinerių tinklą bent už maždaug 8,5 mln. eurų pigiau. Todėl tikimės, kad savivaldybė surengs skaidrų viešąjį konkursą, su atviromis sąlygomis rinkos dalyviams ir objektyviai įvertins konteinerių alternatyvas“, – sakė J. Petrauskienė.
Ji teigia, kad Vilniaus savivaldybei kuriant naują konteinerių tinklą ieškoti geros praktikos pavyzdžių toli nereikia – požeminių konteinerių yra įrengta ir Vilniuje, taip pat Kaune, Panevėžyje, o Druskininkuose ir Klaipėdoje suformuoti platūs jų tinklai, gyventojai palankiai tokius pokyčius vertina itin palankiai. „Klaipėdoje savivaldybė, prieš vykdydama pirkimą, gyventojams įrengė keletą skirtingų požeminių konteinerių, rinko klaipėdiečių atsiliepimus ir tokiu būdu skaidriai išsirinko tinkamiausius technologinius sprendimus. Tokia gerąja praktika galėtų pasekti ir Vilnius“, – patarė J. Petrauskienė.
Vertindama prie savivaldybės įkastus požeminius konteinerius, „VSA Vilnius“ direktorė abejoja, ar šis konkretus sprendimas yra tinkamiausias Lietuvos klimatinėms sąlygoms. „Šie konteineriai aptarnaujami ne per atliekų išmetimo angą, o pakeliant visą konteinerio dangtį, kuris tarnauja ir kaip šaligatvio grindinys. Žiemą šis dangtis gali lengvai prišalti, apsninga. Šalys, kuriose žiemą klimatas būna atšiaurus, pavyzdžiui, Suomija, dažnai naudoja pusiau požeminius konteinerius. Estetine išvaizda jie atrodo labai panašiai, atliekų talpa taip pat yra po žeme, o pagrindinis skirtumas – konteineriai gali būti aptarnaujami paprasčiau, tam nereikia pakelti dalies grindinio. Tai patogu žiemą, taip pat galima išnaudoti visą plotą aplink konteinerį“, – aiškino J. Petrauskienė.
„VSA Vilnius“ vadovė taip pat siūlo įrengiant įkasamų konteinerių tinklą Vilniuje rinktis hermetiškai užsidarančius angų dangčius. Tai padidina higieniškumą – iš konteinerių nesklinda nemalonūs kvapai.
„Žinoma, techniniai sprendimai ir reikalavimai – diskusijų dalykas, tačiau norisi pabrėžti faktą, kad rinkoje yra ne vienas sprendimas, kuris modernumu, aptarnavimo patogumu bei higieniškumu lenkia dabar pristatytą ir leistų savivaldybei sutaupyti apie 8,5 mln. eurų“, – sakė J. Petrauskienė.
J. Petrauskienė taip pat tvirtina, kad skaidriai modernizuoti konteinerių tinklą būtų naudinga, nes požeminiai konteineriai gyventojams padėtų sumažinti išlaidas atliekų išvežimui. „Turime pavyzdinę savarankišką daugiabučio bendriją Pilaitėje, kuri išlaidas atliekų tvarkymui sumažino net 32 procentais. Šios bendrijos gyventojai sudarė tiesioginę sutartį su atliekų vežėju, įsigijo 5 kub. m. dydžio požeminį konteinerį, kurį aptarnauti galima rečiau, ir pradėjo aktyviai rūšiuoti, taip dar labiau sumažindami išvežamų komunalinių atliekų svorį“, – pasakoja „VSA Vilnius“ direktorė.
