Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ pastebi, kad per pastaruosius 3-5 metus antrinių žaliavų konteineriuose akivaizdžiai sumažėjo PET butelių ir laikraščių, tačiau padaugėjo kitų spausdintų leidinių ir skardinių. Taip pat daugėja beverčio plastiko atliekų – tokio, kuris negali būti perdirbamas.
„Vartojimo ir gamybos tendencijos atsispindi ir atliekų struktūroje. Prieš porą metų uždraudus prekybą stipriaisiais alkoholiniais gėrimais didesniuose nei 1l talpos PET buteliuose, jų kiekiai antrinių žaliavų konteineriuose sumažėjo iki 5 procentų. Tiesa, šį sumažėjimą kompensavo ūgtelėjęs skardinių atliekų kiekis. Taip pat konteinerių turinys patvirtina tendenciją, kad mažėja laikraščių paklausa – jų aptinkame net 10-15 proc. mažiau nei prieš 5 metus. Tačiau įdomu, kad apskritai spaudos atliekų nemažėja, o daugėja įvairių lankstinukų, bukletų, prekių katalogų ir žurnalų“, – teigė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.
Tonos beverčio plastiko
„VSA Vilnius“ fiksuoja, kad plastikui skirtuose geltonuosiuose rūšiavimo konteineriuose padaugėjo atliekų, kurios pagamintos iš itin žemos kokybės plastiko. Bendrovė randa nereikalingų produktų, įrankių ar žaislų, kurie pagaminti iš plastikinių gaminių ar lydinių, kurie negali būti perdirbami. „Kai kurias šių atliekų netgi sunku pavadinti plastiku. Kokybišką plastiką panaudoti galima ne tik antrąkart, bet perdirbti jį kelias dešimtis kartų, tuo tarpu tai, ką randame konteineriuose, dažnai gali būti tinkama tik deginimui“, – sakė L. Kazlauskas.
Jis mano, kad daug tokių žemiausios medžiagų kokybės gaminių atkeliauja iš šiuolaikinės pramonės tėvynės – Kinijos. „Toks plastikas net nebūna pažymėtas. O kokybiškesnių produktų gamintojai paprastai nurodo naudojamo plastiko tipą – HDPE, PP ar kitą, kuris yra svarbus rodiklis rūšiavimui ir tolimesniame perdirbimo procese“, – aiškino L. Kazlauskas.
Keičia plastikinius langus
Kalbėdamas apie atliekų tendencijas šalyje „VSA Vilnius“ atliekų rūšiavimo ekspertas pastebi, kad pastaruoju metu atliekų tvarkytojai konteineriuose ar šalia jų dažniau aptinka plastikinių langų.
„Plastikinių langų mada Lietuvoje atkeliavo prieš dvi dešimtys metų, tad dalis jų atgyveno savo ciklą ir gyventojai juos pradėjo keisti. Gyventojams verta žinoti, kad plastikinius ar medinius langus su rėmais gyventojai turėtų mesti ne į buitinių atliekų konteinerius, o pristatyti į stambiagabarites aikšteles“, – aiškino L. Kazlauskas.
Pasak jo, plastikiniuose languose naudojamas plastikas gali būti perdirbamas ir medžiagos grąžinimo į gamybos procesą. Tačiau stiklas nėra perdirbamas ir laikomas pavojinga atlieka.
