Šilti orai – geriausias metas atnaujinti buto, namo interjerą ar susitvarkyti gyvenamąją aplinką. Pabaigus šiuos darbus neišvengiamai liekia įvairių šiukšlių: statybinės atliekos, seni baldai, langai, durys, kilimai, radiatoriai, vaikiški vėžimėliai, kiti nereikalingi daiktai. Tiems, kurie nebenori gyventi kaip prieš du dešimtmečius ir vežti atliekas į pamiškes ar nakčia nešti prie šiukšlių konteinerių, kyla klausimų: kur dėti stambių gabaritų atliekas, kokie yra geriausi ir pigiausi teisėti būdai jomis atsikratyti? 

Pats teisingiausias būdas, nedarantis žalos aplinkai ir remontuojamo būsto savininko piniginei – nuvežti atliekas į kiekvienoje apskrityje veikiančias stambiagabaričių atliekų aikšteles, kuriose gyventojai gali priduoti didelių gabaritų ar statybines atliekas visiškai nemokamai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelės. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskirtis. Vien Kaune jų yra 8, Vilniuje – 6. Kiekvienos apskrities stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių adresai, kontaktai bei darbo laikas yra nurodyti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt.

Baudos – iki 1158 eurų

Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse tokia sistema kuo puikiausiai veikia – žmonėms net nekyla klausimų, ką daryti su senais langais, grindų plytėlėmis ar radiatoriais. Tačiau Lietuvoje vis dar įprasta rinktis pakrūmes, pamiškes ar svetimą konteinerį atliekoms atsikratyti.

Ir nors už ne vietoje paliktas atliekas, taip pat už šiukšles, kurios netelpa į konteinerius ir būna tiesiog suverčiamos šalia jų, gyventojams gresia tikrai „nevaikiškos“ baudos, nemažai vis dar linkę rizikuoti. Matyt, įkvepia tautosaka, bylojanti, jog „nepagautas – ne vagis“.

Lietuvos Administracinių teisių pažeidimo kodeksas (ATPK) numato, jog už didesnio nei vieno kubinio metro ploto užteršimą nepavojingomis atliekomis gyventojui gali būti skirta bauda nuo 173 iki 1158 eurų.

Statybiniai konteineriai nepasiteisino

Kitas racionalus būdas remontuojant būstą – specialaus didmaišio nuoma. „Remontuojant butą ar namą, kai susikaupia panaudotų grindų ar sienų plytelių, gipso kartono plokščių, senų tapetų ar kitų statybinių atliekų, galima išsinuomoti 1 kubinio metro talpos polipropileno didmaišius, į kuriuos patogu sukrauti visas statybines šiukšles. Tokio didmaišio nuoma kartu su išvežimo paslauga kainuoja apie 50 eurų“, – pataria Laurynas Kazlauskas, bendrovės „VSA Vilnius“ atliekų paruošimo perdirbimui vadovas.

Didmaišiai yra kompaktiški, lengvi, patvarūs, gali atlaikyti iki 800 kg svorį ir tinka skirtingoms atliekoms kaupti. Jie tinka mišrioms statybinėms ir griovimo atliekoms, betonui, plytoms, keramikai, nupjautai žolei, nukritusiems lapams, sodo atliekoms. Maksimalus laiko tarpas nuo didmaišio paėmimo iki išvežimo dienos – kalendorinis mėnuo.

1. Kazlausko teigimu, statybinių atliekų konteinerių statymas prie daugiabučių nepasiteisino, nes už jo nuomą 60 – 80 eurų sumoka vieno buto, kuriame atliekamas remontas, gyventojas, tuo tarpu šiukšles į tokį konteinerį mikliai sumeta visos laiptinės ar net viso namo gyventojai.

Nelegalai kursuoja į pamiškes

Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuoe miestuose bene didžiausi aplinkos teršėjai yra nelegalūs atliekų išvežėjai. Portaluose apstu besiskelbiančių, jog pigiai išveža atliekas, statybinį laužą iš gyventojų. Šios paslaugos kainos priklausomai nuo atliekų kiekio prasideda nuo 20 eurų.

Oficialūs atliekų tvarkytojai ne tik išrašo ir sąskaitas – faktūras, bet ir turi atliekų tvarkymu leidžiančius užsiimti dokumentus. Pridavęs atliekas tokiam vežėjui, gali būti tikras, kad jos bus tinkamai sutvarkytos. Tačiau šių tvarkytojų paslaugos brangesnės nei „nelegalų“.

„Nelegalai“ atliekas veža į apleistas fermas, nebeveikiančių gamyklų teritorijas arba į pamiškes. Jiems  kito kelio nėra: jeigu vežtų priduoti atliekų perdirbėjams, nieko neuždirbtų, nes už atliekų sutvarkymą reikia mokėti. Nei įprastų statybinių, gerokai brangiau kainuoja pavojingų atliekų – lakų, dažų, skiediklių, valiklių, klijuotų, lakuotų baldų – sutvarkymas ir utilizavimas.

Todėl „nelegalai“ rizikuoja – verčia atliekas kur pakliūva. Už šią veiklą nelegalūs atliekų surinkėjai ir vežėjai gali būti baudžiami nuo 289 iki 868 eurų bauda.

Pažeidėjus reikia skųsti

Svarbu žinoti, jog ir patys gyventojai, priduodantys atliekas nelegalią veiklą vykdantiems atliekų išvežėjams rizikuoja būti nubausti: pagal ATPK atlygintinas ar neatlygintinas atliekų perdavimas asmenims, neturintiems teisės surinkti, vežti ir apdoroti atliekas užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 eurų. Jeigu aplinkosaugininkai šiukšlių krūvoje miške rastų dokumentus, korespondenciją, adresą, atliekų savininką identifikuojančius pirkimo kvitus ar kitus šiukšlintojo duomenis, jam tektų gerokai patuštinti piniginę.

Matyt, nuo sovietmečio vis dar gajus mąstymas atliekas pilti ten, kur papuola – esą vis tiek kažkas išveš ir sutvarkys. Iš tiesų, už tokių atliekų sutvarkymą moka bendrija iš visų gyventojų surinktų pinigų ir sutvarkyti tokius spontaniškai atsiradusius sąvarytus kainuoja brangiau nei aptarnauti konteinerius. Vadinasi, šiukšlintojai tiesiog naudojasi visų mūsų – tos savivaldybės gyventojų – sumokėtais pinigais.

Būdas kovoti su tokiais – tai nepakantumas ir pranešimai tvarkos sergėtojams, kaip tai daroma Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Vokietijoje tik pabandyk išmesti kokį daiktą ne vietoje, kaip mat sulauksi pareigūnų dėmesio, kuriems apie šiukšlinimą bus pranešęs neabejingas kaimynas ar praeivis. Nors Lietuvoje toks „skundimas“ kažkodėl vis dar laikomas blogo tono požymiu, tačiau gamtos, gyvenamosios aplinkos teršėjus reikia filmuoti, fotografuoti, viešinti ir nedvejoti pranešti pareigūnams.

Nebenaudojamą buitinę techniką – televizorius, monitorius, kompiuterius, mikrobangų krosneles – reikėtų ne išmesti, bet atiduoti į elektronikos supirkimo vietas. Taip nebus teršiama gamta ir papildomai galima uždirbti net ir vieną kitą eurą.