Šiukšlių išvežimas Vilniuje: kaip sutaupyti?
Turbūt pastebėjote, kad mūsų aplinkoje šiukšlių susidaro vis daugiau. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys taip pat liudija, kad šiukšlių Lietuvoje sparčiai daugėja – kasmet po 10-14 kg vienam šalies gyventojui. Šiuo metu per metus lietuviui tenka apie 420 kg šiukšlių.
Su augančiais šiukšlių kiekiais valdžios institucijos bando kovoti didindamos sąvartynų mokesčius – dėl to šiukšlių išvežimas Vilniuje ir kituose miestuose brangsta. Tuo tarpu gyventojams, bendrijoms ir organizacijoms tenka ieškoti efektyviausių būdų, kaip sutaupyti lėšų. „VSA Vilnius“ specialistai pateikia keletą patarimų, kurie padės Jums sutaupyti.
Skatina rūšiuoti šiukšles Vilniuje
Pirmas ir pats paprasčiausias atsakymas norint taupyti pinigus, skirtus šiukšlių išvežimui – rūšiavimas. Išrūšiuotos atliekos, įmestos į rūšiavimo konteinerius, yra išvežamos nemokamai, nes jos panaudojamos antrąkart. Tad kuo daugiau šiukšlių išrūšiuosite, tuo mažiau jų nuguls buitinių atliekų konteineriuose, kurių išvežimas yra apmokestinamas ir laikas nuo laiko, augant sąvartyno mokesčiams, vispabrangsta.
„Labiausiai sutaupyti padeda stiklo ir popieriaus atliekų rūšiavimas, nes jos savo svoriu yra vienos sunkiausių antrinių žaliavų. Stiklą gyventojai rūšiuoja gana neblogai, o popierių, nors jį lygiai taip pat paprasta rūšiuoti – prasčiau. Galbūt galvojama, kad popierius greitai suyra ir nekenkia gamtai. Žinoma, plastikas gamtai kenksmingesnis, tačiau kartu jis yra kur kas lengvesnė atlieka. Dėl šios priežasties didžiausias sutaupymas galimas pradėjus nuo bendro šiukšlių srauto atskirti popierių, kuris ir sunkus, ir rūšiuojamas gana vangiai“, – sakė ,,VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.
L. Kazlausko teigimu, „VSA Vilnius“ klientų patirtis parodė, kad gyventojai, pradėję rūšiuoti šiukšles Vilniuje, lėčiau užpildė savo konteinerius buitinėmis atliekomis, todėl galėjo paretinti komunalinių atliekų išvežimo dažnį ir tokiu būdu sumažinti išlaidas už šiukšlių išvežimą net iki 25 procentų.
„Pernai individualių savininkams nemokamai išdalinome per 4 tūkst. vienetų rūšiavimo konteinerių, kuriuos gyventojams skyrė Vilniaus miesto savivaldybė. Ir dauguma jų iškart pajuto piniginę rūšiavimo naudą. Nors dar ne visi individualių namų savininkai gavo konteinerius, nes savivaldybė skyrė ribotą jų kiekį, tačiau gyventojai ir patys gali nusipirkti rūšiavimo konteinerius, kuriuos mes išvešime nemokamai. Klientai taip pat gali pasinaudoti ir nemokama rūšiavimo priemone – mes nemokamai suteikiame spalvotus rūšiavimo maišus, į kuriuos reikia sumesti išrūšiuotas šiukšles“, – pasakojo L. Kazlauskas.
Daugiabučiams verta kurti bendrijas
Individualių gyventojų savininkai greitai pajuto rūšiavimo naudą, tačiau rūšiuojantys daugiabučių namų gyventojai tokio staigaus efektyvumo pastebėti negali, mat čia įkainius nustato savivaldybė ar namų ūkio administratorius, kuris paprastai taiko maksimalų tarifą gyventojams. Pasak L. Kazlausko, vienintelė išeitis gyventojams – būti aktyviems ir patiems steigti savarankišką bendriją.
„Sudarę sutartį su šiukšlių išvežimo bendrove tiesiogiai, gyventojai moka tik už tas šiukšles, kurias patys sugeneravo, t.y. už konkretų atliekų svorį. Tuomet bendrijos nariams rūšiuojant iškart komunalinių atliekų svoris mažėja ir atitinkamai sumažėja išlaidos. Todėl gyventojams naudinga kurti savarankišką bendriją ir sudaryti tiesiogiai sutartį su atliekų vežėju. Turime puikų pavyzdį Vilniaus Pilaitės mikrorajone. Čia 50 butų ir 4 komercinių patalpų savininkai suformavo savarankišką bendriją, kuri, pasirašiusi sutartį su „VSA Vilnius“, dabar už šiukšlių išvežimą moka net 32 proc. mažiau“, – teigė „VSA Vilnius“ atstovas. Jis priduria, kad „VSA Vilnius“ specialistai mielai dalyvauja daugiabučių namų bendrijų susirinkimuose ir konsultuoja gyventojus dėl to, kiek būtų galima sutaupyti konkrečiai bendrijai sudarius tiesioginę sutartį su atliekų vežėju.
Svarbu paminėti, kad rūšiavimas nėra vienintelis sprendimas bendrijoms, norinčioms mažinti šiukšlių išvežimo Vilniuje kainą. Jau minėta Vilniaus Pilaitės mikrorajono bendrija pasinaudojo ,,VSA Vilnius“ pasiūlymu ir įsirengė pusiau požeminius,,Molok“ konteinerius.Tokie konteineriai yra puiki alternatyva efektyviausio atliekų tvarkymo sprendimo ieškančioms savarankiškoms bendrijoms, mat pusiau požeminių konteinerių aptarnavimui skirtos išlaidos sumažėja apie 15 procentų.,, Vienas tokios rūšies konteineris talpina net iki 5 kub. metrų atliekų – dėl tokio tūrio šiukšlės natūraliai susislegia ir konteineris užpildomas lėčiau. Praktika rodo, kad paprastai bendrijoms, įsidiegusioms mūsų pusiau požeminius ,,Molok“ konteinerius, jie atsiperka per apytiksliai 2 metus“, – teigė L. Kazlauskas.
Pusiau požeminis konteineris ne tik padeda sutaupyti pinigus, tačiau užtikrina ir kur kas aukštesnes higienos normas: jo dangtis sandarus, tad kvapų į aplinką beveik nesklinda, be to, šiukšlių neišdarko vėjai, gyvūnai ar asocialūs asmenys. Šie konteineriai iškraunami kranu per atstumą, o tai yra labai patogu nedideliuose daugiabučių kiemuose, kur konteineriai dažnai užstatomi gyventojų automobiliais ir šiukšlių išvežimas tampa problematiškas.
Vis dažniau rūšiuoja ir verslo įmonės
Šiukšlių rūšiavimo nešama nauda įsitikina ne tik Vilniaus bendrijos ir individualių namų savininkai. Dauguma verslo įmonių, kurios pasirašo šiukšlių išvežimo Vilniuje sutartis, taip pat pradeda rūšiuoti atliekas. Ir tai nėra tikadministracinį darbą dirbančios įmonės, kuriose pastatomos nedidelės talpos kartoninės atliekų rūšiavimui skirtos dėžės: dažna gamybinė įmonė taip pat pasirenka rūšiavimo galimybę ir tokiu būdu sumažina savo išlaidas. Gamybinėms įmonėms rūšiuoti paprasta, mat jose susidaro itin daug rūšiuojamų atliekų: popierinių, stiklo ar plastikinių pakuočių, kurias atskirti nuo kitų šiukšlių nėra sudėtinga.Tad rūšiavimo sprendimai padeda sumažinti sąnaudas šiukšlių išvežimui Vilniuje ir verslo kompanijoms.
